- mūriukas
- mūriùkas sm. (2) 1. žr. mūrelis 1: Tėvas nutarė: su senute pasitrauks į kamarėlę, ten ir naują mūriuką jis nusilipino P.Cvir. 2. žr. mūrelis 4: Boba ant šilto mūriuko sėdėjo Erž. Atnešk nuo mūriùko degtukus Skr. Vaikai, susėdę ant mūriuko, ėmė juokties Žem.
Dictionary of the Lithuanian Language.